Psalmynas 90

Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja

per kartų kartas.

₂Pirma, negu kalnai užgimė,

ir žemę bei pasaulį pagimdei,

tu esi Dievas nuo amžių per amžius.

₃Tu grąžini mus į dulkes,

sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji“.

₄Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena,

lyg vakarykštė diena, jau praėjusi,

lyg viena nakties sargyba.

₅Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu;

jie lyg žolė, kuri auštant išdygsta,

₆rytą sužaliuoja ir žydi,

o vakare nuvysta ir nudžiūsta.

₇Juk mes tavo įniršio naikinami,

dėl tavo pykčio mus apima baimė.

₈Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save,

savo veido šviesoje slaptąsias mūsų nuodėmes.

₉Juk visos mūsų dienos praeina tavo pyktyje,

mes baigiame gyvenimo metus su atodūsiu.

₁₀Gyvename septynias dešimtis metų,

o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias.

Bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas;

jie greitai prabėga, ir mes išskubame.

₁₁Kas gali perprasti tavo įniršio jėgą?

Tavo pyktis prilygsta tavo pagarbiai baimei.

₁₂Tad mokyk mus skaičiuoti savo dienas,

kad įgytume išmintingą širdį.

₁₃Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kiek ilgai?

Elkis gailestingai su savo tarnais!

₁₄Auštant pasotink mus savo gerumu,

kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas.

₁₅Duok mums tiek laimės, kiek davei liūdesio

per visus mūsų nelaimių metus.

₁₆Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus,

leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę.

₁₇Tebūna Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis!

Padaryk mums sėkmingą mūsų rankų darbą,

padaryk sėkmingą mūsų rankų darbą!